Bread and Beer

Fresh bread and pints of beer

lten

Žmogšala IV: pliusų ir minusų vakaras

Alaus festivalis Žmogšala, jau ketvirtoji, ėjo ir praėjo. Liko kraitelė nuotraukų, kurias rasite apačioje (būtų feisbukas, galėtumėt save žymėtis), ir atminties kortelėje neužfiksuojami įspūdžiai, kuriuos ir ketinam dabar suguldyti. Prisipažinsim, ilgai svarstėm, rašyti ar ne, turim ką pasakyti ar ne. Lygiai taip pat ilgai svarstėm, ar šiemet važiuoti į Vilnių. Vis dėlto sudėliojom taip, kad vienu ypu nušautumėm kelis zuikius, ir išsiruošėm į sostinę… kuri buvo šalta kaip eksės širdis. Rimtai, čia, vakaruose, pavasariu labiau dvelkė. Bet mes ne apie oro ypatumus, o apie alų ir jam skirtą renginį susiruošėm parašyti. O kad tai padaryti būtų lengviau, nutarėm prisiminti seną gerą tradiciją ir surengėm pliusų ir minusų vakarą. Mūsų nuomonė, žinoma, subjektyvi, bet girdėdami ne vieną panašiai šnekant drįstame šį bei tą apibendrinti. Taigi, įsipilam alaus ir važiuojam!

+ Žmogšala įvyko. Ne, čia nenorim nieko įžeisti! Bet pats faktas, kad ji yra ir vyksta, džiugina. Reikia Lietuvai panašaus alaus festivalio. Latviai turi, estai turi, apie lenkus apskritai nekalbam… Reikia mums renginio, padedančio skleisti alaus kultūrą!

Informacijos stoka. Rimtai, mes stebimės, kaip žmonės, kurie nėra visiški alaus gykai, apskritai sužino apie Žmogšalą. Žinoma, feisbukas ir internetas daug gali, bet ne visi toje virtualioje erdvėje mirksta 24/7. Informacijos skaudžiai trūko ir ne vienas tuo skundėsi. Pavyzdžiui, apie renginio autobusiukus buvo paskelbta likus vos porai dienų, o jų grafiką turbūt reikėjo kavos tirščiais išsiburti.

+ Nauji veidai. Labai gražu žiūrėti į visiškai šviežius aludarius iš Estijos, Latvijos, tos pačios Lietuvos (omenyje turim Blacklight Brewing). Aišku, džiugina ir grįžtantys senbuviai, bet labiausiai užvedė tie naujokai, kurių entuziazmas ir energija dar neišblėso.

Kur lietuviai? Pora vietinių aludarių nutarė šiemet Žmogšaloje nedalyvauti ir tai šiek tiek sumenkino renginio svorį. Priežasčių nenorim nagrinėti, nes čia jau lįstume į pletkus, o ta pelkė klampi ir gili – neišbrisi. Vis dėlto Vilniuje vykstančiame renginyje turėti tiek mažai lietuviško desanto (kurio ir taip nedaug) yra liūdna, graudu ir truputį beviltiška.

+ Pletkai. Kur daugiau išgirsi alaus pletkų, jei ne Žmogšaloje? Kas kur verda, kas žada atsidaryti, kas nebeverda ir kur blogiausios sanitarinės sąlygos – išlenkę vieną kitą taurelę alaus žmonės mielai ir noriai viską pasakoja, tik klausykis ištempęs ausis. Mes ir klausėmės. Dabar belieka laukti ir naujos lietuviško daryklos alaus, ir ambicingų žmonių užmojų, virstančių apčiuopiamais rezultatais.

Vandens trūkumas. Šitas nusiskundimas skamba ir skamba kasmet, bet į jį niekas nereaguoja. Taip, dauguma aludarių ir taip praplaudavo taureles. Taip, yra ir tualetai, kur gali nueiti prasiskalauti savo tarą. Bet kodėl reikėtų tai daryti? Kodėl civilizuotam pasauly ir šaly, kurioje nėra sausros, negalima padaryti taurelių praplovimo stočių? Gal reikia kokią labdaros-paramos akciją „Vanduo Žmogšalai“ suorganizuoti?

+ Geresnis išdėstymas. Šiemet nusprendus padaryti savotišką salelę viduryje net Gariūnuose jaukiau tapo. Kažkaip kitaip erdvė užsipildė, net smagiau buvo sukti tuos ratus. Be to, nuolat atrodė, kad žmonių yra daug, net kai vakarop salė pradėjo po truputį tuštėti.

Garsai. Šitą įtraukiam labiau kitų žmonių pageidavimu. Žodžiu, trūksta muzikos – foninės, paprastos, neįkyrios, bet trūksta. Mums asmeniškai tai netrukdė, gal mokam atsiriboti ir negirdėti nuolatinio balsų šurmulio.

+ Maistas. Jo buvo! Buvo bent teorinė galimybė rinktis!

Maistas. Bet kai prireikė rinktis, neišsirinkom nieko. Kepta duona? Rūkyta žuvis? Sumuštiakas už 6 talonus, kai brangiausias mūsų ragautas alus tekainavo 5? Et, reikia Ignieškai tą kesadilijų verslą užsukt…

+ Žmonės ir alus. Užbaigsim teigiama gaida, reikia optimistiškai į viską žvelgti. Taigi, dalykai, dėl kurių vertėjo trenktis į tą Vilnių ir į tuos Gariūnus, be abejonės, yra žmonės ir alus. Alaus priragavom tikrai puikaus, net stulbinamo. Su žmonėm visokiais pabendravom (su kai kuriais susitinkam tik per Žmogšalą – va kokia alaus galia!). Žodžiu, puikiai praleidom šeštadienio popietę… ir net patyrėme tam tikrų nušvitimų, apie kuriuos šiek tiek vėliau. Žemiau – renginio iliustracijos.

© 2017 Bread and Beer. All rights reserved.

Theme by Anders Norén.