Bread and Beer

Fresh bread and pints of beer

lten

Žmogšala 3: Daug alaus, mažai laiko

Alaus festivalis Žmogšala šiemet vyko jau trečią kartą. Mes pirmus du kartus pramazinom/pradepresavom, bet šiemet smarkiai susikaupėm, nusiteikėm, bilietais iš anksto apsirūpinom ir išsiruošėm į Vilnių Gariūnus. Lyginti šiemetinės Žmogšalos su pirmtakėmis neturime kompetencijos, todėl net nebandysim. Mums renginio vieta netrukdė. Priešingai, Gariūnus pasiekti būdų ne vienas (o dar ir nemokamas renginio autobusiukas!), erdvės ten daug, šviesu, tvarkinga – ko daugiau norėt? Net rūbinė veikė, nereikėjo žieminių paltų visur tąsytis. Vėliau atvykusieji skundėsi, kad baigėsi firminės stiklinaitės, bet tai tik liudija renginio sėkmę. Beje, organizatoriai žadėjo nors ir pavėluotai, bet jomis aprūpinti visus, pirkusius bilietus. Dar kažkam neįtiko muzikos stygius, bet šitas skundas nesuvokiamas, nes šurmulio ir taip pakako, o tokiuose renginiuose daug smagiau tiesiog šnekučiuotis, užuot bandžius vieni kitus prarėkti. Galbūt vis dėlto labiausiai trūko maisto ir užkandžių, bet reikia suprasti – renginys dar nėra toks populiarus, kad maitintojai žūtbūt stengtųsi jame įsikurti. Be to, visus madingus food truck’us pasisavino Vilniaus knygų mugė. Taigi, kantrybės, mielieji alugėriai, o verslesniems siūlau iki kitų metų ką nors sugalvoti. Ignė, pavyzdžiui, jei būtų apsukresnė, kitoj Žmogšaloj paleistų kesadilijų kioskelį, bet nėra, todėl ir neprisiruoš.

Taigi, piktintis ir kabinėtis kiekvienas šiais laikais gudrus, o mes iš prigimties optimistai, todėl pakalbėkim apie tai, kas patiko. O patiko dalyvių gausa ir įvairovė. Patiko, kad namų aludarių konkursas sulaukė tokio didelio susidomėjimo – niekur kitur nereikėjo taip ilgai lūkuriuoti eilėje! Patiko latvių ir estų daryklų vaisiai. Lietuviai palyginti su jais atrodė kukliau, bet tai tik priežastis pasitempti ir stengtis. Kalbant apie lietuvius. Kai matai vienoje erdvėje ne vieną namų aludarį, išaugusį namudinius marškinius ir stojusį prie komercinės virimo talpos, net širdis apsąla. Turim šituo džiaugtis ir tikėtis, kad kada nors tokių užaugusių namų aludarių bus dar daugiau, kad kada nors mes šluostysim kaimynams nosis. Dar džiugino gausus būrys alaus importuotojų, kurių asortimentas nuolat plečiasi. Žodžiu, supratot: mes daug džiaugėmės (ir vis dar džiaugiamės ir užkurti savaitgalio įspūdžių savo kuklius gargždiškus planus rezgam).

O ko mes apskritai į tą Žmogšalą važiavom? Trenkėmės per visą Lietuvą su sustojimais Marijampolėje (šunį kažkur palikti tai reikėjo! Kartu su juo, beje, liko ir fotoaparatas, todėl mūsų nuotraukos prastos kokybės ir jų mažai)… ko? Atsakymas kitiems gali pasirodyti juokingas, bet… pasišnekėti! Patikėkite mumis, jūs, išlepintieji kauniečiai ir vilniečiai, čia, Vakarų Lietuvoje, kokybiškai apie alų pasikalbėti progų tikrai nedaug. Užtat ir važiavom pasižiūrėti, kaip žmonės alų ragauja, ką rekomenduoja, ką verda ir veža iš svetur, kokiais rūpesčiais gyvena.

Po visų pokalbių pokalbėlių paaiškėjo, kad mums belieka laukti. Kol Alaus Gidas parūpins lenkiško craft (ar geriau indie?) alaus. Kol Prohibicijos asortimentas pasirodys Klaipėdos GAP. Kol lentynose pasirodys estų Tanker alus (jų saunos alaus jau ragavom; puikus). Kol Genio alus pasipils iš Klaipėdos barų kranų. Kol GAP lentynas papuoš Kyoto Brewing Co ir Thornbridge Brewery asortimentas. Savo ruožtu norime pasižadėti, kad šviesime ir ugdysime šito krašto vartotojus. Artimiausiu metu, tikimės, pavyks apšviesti apie naująją Lietuvos aludarių kartą, nes, pasirodo, apie juos mažai kas žino ir dėl to mums didžiai apmaudu (Sakiškių Linui, beje, neperdavėm linkėjimų iš Gargždų).

Rašinėlį užbaigsim keliais nusistebėjimais. Visų pirma, namų aludario GiN Dark Wit Chill – žmogau, tokio gero aštrumo spyrio jau seniai neteko patirti, ačiū! Estų Põhjala daryklos Must Kuld apskritai nurovė stogą. Dėkojam Modestui, kurio tą pačią dieną perskaityta rekomendacija ir paragino jo paragauti. Tanker Mint Stout, Labietis Magic Forest, Õllenaut Turbahunt Peated Ale, Munkebo salyklų bomba, Malduguns Pelēcis su Earl Grey arbata – tai didžiausią įspūdį palikę pavadinimai. Už kiekvieną kūrinį norime padėkoti jų kūrėjams.

Dar nustebino tai, kad nieko nieko nežinojom apie tokį Beer Bliss. Jie importuoja estišką ir itališką alų ir, kaip supratom, nori pradėti jais prekiauti internetu. Turi net interneto svetainę, kurioje apsilankius laukia du sakiniai ir nė vienos lietuviškos raidės. Tai turbūt… ir jų belieka laukti?

© 2017 Bread and Beer. All rights reserved.

Theme by Anders Norén.