Vieną dieną, užpernai gal, Paulius tarė: išvažiuokim į Aziją! Pasiūlymas greitai virto planu, ir šiemet balandžio 7 d. prasidėjo mūsų trys mėnesiai Rytų Azijoje: Pietų Korėjoje, Japonijoje ir Taivane. Pirmasis mėnuo rašant šias eilutes jau eina į pabaigą, todėl drįstame padaryti šiokias tokias išvadas. Mėnuo vienoje šalyje (daugiausia viename mieste – Seule) leido mums viską atrasti neskubant, iš lėto, pasiilsint. Nors, geriau pagalvojus, tas mėnuo, tos 30 dienų, yra apverktinai mažai.

Prieš išvykdami apie korėjietiško alaus rinką jau šiek tiek žinojom, todėl didelių staigmenų nebuvo. Žinojom, kur norėsim nueiti, kurių daryklų alų pirmiausia reikėtų paragauti. Ir nors buvo gąsdinimų, kad nieko ten nerasim (amerikiečiai ypač mėgsta nuvertinti azijietiško alaus sceną), buvom ramūs – juk ne tik alaus išvažiuojam ieškoti.

Vakaras Magpie Brewing Co bare Itevone – alus ir šuo

Ir radom to alaus! Visokio, žinoma. Bet norint visko yra – ir vietinio, ir importinio krafto. Jei net mūsų rajone, kuris, patikėkit visai ne turistinis, ne madingas ir ne turtingas (kaip, pvz., Gangnamas) yra net keli alaus barai su labai neblogu pasirinkimu, vadinasi, viskas ne taip blogai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Žinoma, aktyviausiai alaus scena vystosi ten, kur telkiasi daug jaunimo ir užsieniečių, t. y. Itevone (Itaewon) ir Hongdė (Hongdae), yra ką veikti ir jau minėtame Gangname. Bet ir mūsų pašonėje neseniai atsidaręs baras pasitiko ne tik gana plačiu alaus pasirinkimu, bet ir šauniais darbuotojais, kurie apie kiekvieną alų turėjo ką pasakyti. Žinoma, justi, kad viskas yra dar gana nauja, bet matyti slinktis teigiama kryptimi.

The Booth – aktyvūs alaus scenos veikėjai

Beje, įdomi smulkmenėlė – iš dalies alaus sujudimą sukėlė… Šiaurės Korėja. Mat buvo metas, kai komunistinė kaimynė turėjo geresnio kraftinio alaus. Pietų Korėja sunerimo, gavo spyrį į minkštąją ir pasitempė. Labai daug davė ir importiniai protai – prie daugelio pirmųjų mažųjų alaus daryklų ir barų prisidėjo užsieniečiai.

Alus su vaizdu: šiokio tokio krafto galima rasti ir pakilus į N Seoul Tower

Mums, vakarietiškos alaus kultūros išlepintiems, juokingai atrodo plakatai, reklamuojantys, pvz., Kozel, kaip nuostabiausią kraftiškiausią alų. Bet tokios dezinformacijos yra ir pas mus. Apskritai padėtis Korėjoje labai panaši į padėtį Lietuvoje (išskyrus daryklų kiekį, bet jis turbūt proporcingas gyventojų skaičiui) – alaus kultūra dar tik formuojasi, didžiausią dalį užima stambiausi žaidėjai (Hite, Cass, Max, Kloud), be to, reikia konkuruoti ir su stipresniu alkoholiu, kuris parduotuvėje neretai nekainuoja nė 2 eurų už 0,36 l buteliuką. Jei jums reikėtų tik įkaušti, ką rinktumėtės – alų ar keturgubai stipresnį alkoholį už tokią pačią kainą? Dar galima nusipirkti abiejų ir daryti somaek arba “sodžu bombas” – tokius kokteiliukus, kur sumaišai alų su sodžu (vietiniu ryžių alkoholiu) ir meldiesi, kad kitą rytą pajėgtum pakilti iš lovos.

Galmegi Brewing – alaus vėliavnešiai Busane

Ieškodami alaus Korėjoje susidūrėme su dviem problemomis: informacijos ir alaus parduotuvių stygiumi. Patys korėjiečiai angliškai apie alų beveik nerašo ir tokiomis platformomis kaip RateBeer ar Untappd retai tesinaudoja, o amerikiečiai, kurie tokiuose reikaluose yra labai aktyvūs, yra truputį perlepinti ir pernelyg skeptiškai vertina viską, kas ne amerikietiška. Mes išmokom į jų nuomones žvelgti lygiai taip pat skeptiškai. Pasirodo, alus, apie kurį jie rašinėja iš aukšto, nėra blogas. Taip, jis stogo nenuraus, bet yra išvirtas kokybiškai, laikantis stiliaus gairių, šiek tiek atsargokai, bet dažniausiai labai gerai. O kalbant apie alaus parduotuves, jų nedaug. Mūsų rajone viena veikė, bet užsidarė mūsų nesulaukusi. Be to, alus buteliuose pasirodė gana brangus ir nors pasirinkimas apskritai yra platus, nenorėjom pirkti to pačio, ką pirktumėme ir Lietuvoje. Todėl daug paprasčiau eiti tiesiai į barus, kuriuose galima rasti ir užsienietiško, ir vietinio alaus.

Wild Waves Brewing – dar viena viečikė Busane

Alaus tendencijos čia labai panašios į pasaulines – šiuo metu karaliauja rūgštus alus, pozicijų neužleidžia IPA ir šviesusis elis, beveik visur yra miežių vyno. Tik pasigedom radikalių, iš koto verčiančių sprendimų, netikėtų ingredientų. (Tiesa, tokių eksperimentų daugiau alaus festivaliuose). Atrodo, kad čia viskas ramiau ir nuosaikiau, stengiantis pamažu atvilioti tą konservatyvų korėjietį į alaus pasaulį. Vilioti, regis, sekasi neblogai, bet, žinot, kaip ir visur – masė eis ten, kur eina dar didesnė masė, o ji vis tiek renkasi komercinius lagerius. Tai nieko keisto, nes prie aštraus korėjietiško maisto lageris geriausiai ir tinka. Maloniausiai stebina tai, kad beveik visuose baruose, kuriuose tik buvome, daugumą lankytojų sudaro merginos ir moterys. Pasak vietinių, alaus scena kaip tik įgauna pagreitį, šitas gėrimas darosi madingas, ypač tarp merginų. Tą patį pastebėjom ir Seule, ir Busane (VLKK liepia sakyti Pusanas, bet nesulauksit!). Beje, apie pastarąjį miestą – jame alaus mėgėjui tikrai yra ką veikti. Savaitgalis antrame pagal dydį Korėjos mieste gali lengvai virsti vienu nesibaigiančiu tūsu su daug gero alaus!

Atradimas Gangname – Pong Dang Brewing

O prie ko tie paukščiai pavadinime, paklaus atidesnis skaitytojas. Na, jie įkvėpė bent trijų alaus daryklų pavadinimus: Magpie Brewing Co (šarkų, beje, Seule turbūt daugiau nei balandžių), Galmegi Brewing Co (šitie iš Busano, todėl ir paukštis jūrinis – žuvėdra) ir Owl and Pussycat Brewing Co. Genys Korėjoj tikriausiai jaustųsi kaip namie. Be jau išvardytų, kitos dėmesio vertos korėjietiško alaus daryklos yra Wild Waves Brewing, The Booth, Pong Dang Craft Beer Co, HopMori Brewing CoGoodman Brewery… Padedame daugtaškį, nes su visomis dar nesusipažinome, bet tikimės tai padaryti šią savaitę nuvykę net į 2 alaus festivalius.

Ketinam paruošti ir Seulo bei Busano alaus gidus – kaip sakoma, stay tuned!