Bread and Beer

Fresh bread and pints of beer

lten

Nuotykiai Belgijoje: Toer de Geuze 2015

Chebra, draugai, kolegos, artimieji, mes buvome Belgijoje! Ir buvo puiku. Dabar reikėtų šiek tiek paaiškinti tą mūsų entuziazmą. Matote, į pažadėtąjį alaus kraštą mes išvažiavome tik iš trečio karto. Iš pradžių nebuvo kam šuns palikti, paskui linksmos ir liūdnos šeimyninės progos privertė likti namie. Todėl šiemet nusprendėm: velniop, perkam bilietus, kol Air Lituanica nebankrutavo, ir skrendam į Belgiją. O kad kelionė nebūtų visai be tikslo, užsisakėme turą po kelias alaus daryklas, besispecializuojančias lambiko* gamyboje. Ačiū Horal už šitą pramogą. Apie atradimus Briugėje ir Briuselyje papasakosime vėliau, o pradėsime nuo 7 valandų autobuse ir daryklose, mirkstant įvairaus brandumo savaiminės fermentacijos aluje.

Lambikas – tai savaiminės fermentacijos alus. Tai reiškia, kad užuot dėjus mieles, kurios atvėsintoje misoje užsilikusį cukrų paverstų alkoholiu ir CO2, kliaunamasi aplinkoje laisvai sklandančiais mikroorganizmais. Tai suteikia tik šiam stiliui būdingų skonio ir aromato natų. Kiekvienoje darykloje vyrauja savitas mikroklimatas, todėl ir skonis kiekvieno gamintojo vis kitoks. Mielių prisigaudžiusi misa gana greitai (per 1–2 paras) supilama į statines, kuriose alus toliau rūgsta ir bręsta. Geuze – alus, išgaunamas maišant seną ir jauną lambiką. Dažnai lambikas skaninamas uogomis arba vaisiais: vyšniomis, avietėmis, persikais, obuoliais. Nesaldintas lambikas, geuze ir kriekas pasižymi rūgščiomis, šampaninėmis natomis. Kai kas šį alų laiko trūkstama grandimi tarp alaus, vyno ir sidro.

Visitors center in Beersel

Lankytojų centras Berselyje (kairėje); puikusis Oud Beersel daryklos geuze (dešinėje)

Taigi vieną apniukusį sekmadienio rytą sėdome į specialų autobusą ir pradėjome kelionę po Belgijos kaimus. Savotiškai žavu sekmą dieną pradėti nuo butelio gero alaus. Tą mes ir padarėme autobusui sustojus De Lambiek, Berselyje įsikūrusiame lankytojų centre, dedikuotame to krašto turtui – lambikui. Nors tikėjomės, jokios ekskursijos nebuvo. Paleido, įdavė po stiklinę ir išsiuntė degustuoti alaus. Mes pasirinkome Oud Beersel daryklos geuze, nes žinojome, kad tądien ten nesustosime. Alus buvo puikus – rūgštus, gaivus, šampaningas ir sausas. Tikra atgaiva širdžiai. Lankytojų centrui paskirtas laikas prabėgo greitai, ir mus jau varė į autobusą, grasindami, kad vėluojančių nelauks (blefas, kai reikėjo, tai ir laukė).

3 Fonteinen

Šeiminėje darykloje 3 Fonteinen

Kitas sustojimas – šeiminė darykla 3 Fonteinen. Gavę po stiklinę 13 mėn. senumo lambiko leidomės į ekskursiją po mažytes daryklos patalpas. Labai malonus darbuotojas (nebeatsimenam jo vardo!) aprodė viską, išsamiai papasakojo apie šito stiliaus subtilybes ir pasigyrė išvakarėse ragavęs trijų dešimčių senumo lambiko. Sakė, skanus. Mes patikėjom. Šitam stiliui laikas tik padeda. Išeidami dar sustojome daryklos parduotuvėje ir įsigijome porą butelių. Jei ne skrydis ir bagažo svorio limitas, ir mes būtume pirkę dėžėmis. Tiesa, 3 Fonteinen gamybos apimtis tokia nedidelė, kad jiems tenka riboti tam tikrų rūšių parduodamų butelių kiekį. O tų butelių nori visi, nes alus puikiai vertinamas. Su tais dviem buteliukais įsirabždinę į autobusą linguojame toliau. Belgijos užmiesčio vaizdai ramina ir nuteikia romantiškai. Siauri keliai, dailūs nameliai, sekmadieninės išvykos į mišką su šeima ir augintiniais – gražu…

Hanssens

Hanssens vaizdai

Tik pradėjus lyti sustojome prie Hanssens, paskutinio nepriklausomo geuze maišytojo (t. y. alus ten neverdamas). Tai buvo turbūt keisčiausias potyris per visą turą. Pilnas kiemelis ir gamybinės patalpos alaus mėgėjų, arklys kažkur čia pat, pašonėje, lambiką pilstančiam vyriškiui draugiją palaikanti šeima: dukros ir kūdikį žindanti moteris. Beveik visą vizito laiką praleidę eilėse (eilės prie stiklinių, eilės prie maisto, eilės prie parduodamo ir pilstomo alaus) tik trumpai užmetėme akį į eilėmis (vėl eilės!) surikiuotus paruoštus butelius ir statinėse savo šlovės valandos laukiantį lambiką. Dar pasigrumdę ir patrepsėję kafkiškai keistą atmosferą iškeitėm į šiltą autobusą. Tuo metu bendrakeleiviai jau buvo įsismarkavę. Juokas ir kalbos skambėjo vis garsiau – savaiminės fermentacijos alus veikė.

Mort Subite

Čia gimsta Mort Subite prekės ženklo alus; Toji statinė tikrovėje yra milžiniška

Ketvirta ir nuobodžiausia stotelė buvo prekės ženklo Mort Subite alų verdanti darykla Keersmaeker. Šito alaus, jei neklystame, vyšniomis ir avietėmis pagardinto, atveža ir į Lietuvą. Įdomus buvo nebent masto pokytis – po mažyčių šeiminių įstaigų šita pasitiko didžiulėmis virimo talpomis ir milžiniškomis brandinimo statinėmis. Ta proga atsigėrėme jų saldaus krieko. Įprastai sintetinėmis vyšniomis dvelkiantis alus mums būtų nepatikęs, bet visą dieną ragavus tik geuze ir lambikus tas saldumas tapo tikra atgaiva ir paruošė skrandžius paskutinei (ir didžiausiai) daryklai sąraše.

Lindemans

Vakarėlis Lindemans darykloje; Ignieškos rankose Geuze ir Kriek Cuvee Renee

Ekskursijai ritantis į pabaigą pasiekėme jos ir lambiko daryklų apogėjų – didelę ir prabangią Lindemans daryklą. Jie pinigų turi ir to neslepia, nes atvėrę duris lankytojams viską pavertė vienu dideliu vakarėliu. Daug stalų, daug šviesų, daug muzikos. Norintieji galėjo apeiti visas virimo ir buteliavimo patalpas, susipažinti su produkcija. Dalį jos Lindemans veža ir į Lietuvą. Tiesa, pačių geriausių ir brandžiausių egzempliorių pas mus nėra. Todėl paragavę (ir patyrę nedidelį nušvitimą) įsigijom porą butelaičių. Atidarysim, kai proga pareikalaus.

Taip ir baigėsi mūsų turnė po lambiko alaus daryklas Belgijoje. Į kelionę leidomės žalio supratimo neturėdami, kas laukia. Tikėjomės, kad mus kaip vaikučius pavedžios, bet iš tikrųjų turo rengėjai davė daug erdvės saviraiškai. Daryk ką nori, ekskursijas šaudykis kaip nori (jei tik bus angliškai), tik laiku grįžk į autobusą. Jei dar pasitaikytų proga taip pakeliauti, būtinai ja pasinaudotumėme. Nes patiko. Patiko šventinė atmosfera, vienam sekmadieniui sutraukianti apylinkių gyventojus pabendrauti vietinėse daryklose. Patiko vaizdai, kaip vyriškiai abejingais veidais dėžėmis nešasi geuze namo, kur alus vėliau ramiai lauks savo progos. Patiko malonus chaosas ir net angliškų užrašų stoka (pala, tai čia eilė prie stiklinių ar prie talonėlių?) tik laikinai suerzindavo. Po 7 valandų buvome tokie pavargę, kad grįžę į Briuselį nebenorėjome nė kojos kelti iš buto, nors miestas kvietė, viliojo – tiek ten visko daug. Bet apie tai kitą kartą.

© 2017 Bread and Beer. All rights reserved.

Theme by Anders Norén.