Bread and Beer

Fresh bread and pints of beer

lten

Lietuviškas alus: Žiema 2016

…ir 2017, aišku, bet mes nemėgstam labai ilgų pavadinimų.

Paskutinės gruodžio dienos – metas apmąstymams ir apibendrinimams. Nutarėm į vieną platesnį įrašą sudėti iki 2017 m. ragautą įvairų sezoninį, būtent šaltajam metų laikui išleistą, lietuvišką alų. Šitame sąraše (kuris nebaigtinis, nes ne viską spėjame operatyviai paragauti, todėl prašome nereikšti priekaištų) rasite daug nusivylimų. Toji pesimistinė/ melancholinė nata, regis, labai tinka 2016-iesiems – metams, kuriuos daugelis nurašė dar jiems net neįpusėjus, – užbaigti. Žinoma, nepamiršim ir vilties šviesulio, bet apie viską iš eilės. Beje, rikiuojam beveik atsitiktinai, geriausią palikdami pabaigai.

Žinoma, pradėsim nuo bene prasčiausio, nes nemalonius dalykus gi geriausia padaryti pirma, o po to save apdovanoti malonesniais. Šiemet Volfas Engelman pakartojo pernykštį bandymą supiršti alų ir ąžuolą. Paėmė tų pačių burbono statinių, sukapojo jas ir sumetė tuos šipulius į išvirtą tamsų alų. Rezultatą pavadino Tamsiuoju ąžuolu, sudėjo į dėžutes ir paleido į platųjį pasaulį.

lietuviškas alus

Stilius: ???
ABV: 6 %

Išvaizda: Tamsus rudai raudonas kūnas su puria rusva puta.

Aromatas: Daug čia visko susipina į vieną krūvą: vanilės salsvumas, aitrokos burbono užuomazgos, kakava, alkoholis, medis.

Skonis: Vos gurkštelėję kilstelėjame antakius – visai neblogai! Minkšta kakava, karamelinis saldumas. Bet greitai įsivyrauja medis. Ir medis ne gerąja prasme, o jausmas, kad ką tik pagraužei lentos… arba čiulpi karamelinį saldainį taip ir nenuėmęs popierėlio. Kuo toliau, tuo labiau ta celiuliozė kerojasi, kol alus tampa visai nemalonus.

Gomurys: Alus gazuotas gana smarkiai, skonis išlieka (deja) ilgai.

Bendras įspūdis: Nors šiokių tokių prošvaisčių būta, išbandymo ąžuolu šitas alus neatlaikė. Bandymas geresnis nei pernykštis, bet vis dėlto tai labiau keistas medžio skonio limonadas nei alus.

Keliaukim prie kito gamintojo. Vilkmergės alus šiemet naujienų tikrai negailėjo, o visą metų derlių vainikavo Žiemos alumi, pagardintu prieskoniais. Priešingai nei su ankstesniais ribotais leidimais, šitą išpilstė į kuklesnius butelius, įkainojo demokratiškiau ir sukrovė į motulės Maximos lentynas. Idėja aiški – tamsus skrudėsiais ir prieskoniais dvelkiantis alus, turintis sušildyti žvarbiais žiemos vakarais. O rezultatas?

lietuviškas alus

Stilius: Imperinis stautas (cha!)
ABV: 6,3 %

Išvaizda: Juodas kaip gruodžio naktis kūnas su kremine rusva puta.

Aromatas: Čia harmonijos ieško duonos pluta, razinos, nežinia iš kur išdygusios žolelės ir rūgštelė.

Skonis: Visą svorį alui suteikia sodrus, tvirtas, bet švelnus degėsis – tos tamsos balansas mums labai patiko. Bet pradėjus vertinti prieskonius mūsų nuomonės išsiskyrė. Pauliui jie visai tiko, o Ignei alus priminė sirupą nuo kosulio. Yra žmonių, kuriems jis patinka, bet Ignieška nėra viena jų, todėl ir šitas alus jos liko nesuprastas…

Gomurys: Smarkokai gazuotas vidutiniškai ilgai išliekančio skonio alus.

Bendras įspūdis: Į skrudėsius sumesti prieskoniai kažkokiu būdu virto žolelėmis. Alus įdomus, bet patiks tikrai ne visiems.

Apie šiųmetį sezoninį Baltijos Glüh Märzen mes trumpai užsiminėm tik savo Untappd paskyrose. Dabar apžvelgsime šiek tiek plačiau, nors vis tiek kirba abejonė, ar vertas jis tų nuliukų ir vienetukų, kuriais galiausiai virs šitie žodžiai… Pernykštė versija, kiek žinom, eiliniams vartotojams labai patiko, nors mes, išsipisinėtojai, prikibom prie per smarkaus cinamono.

lietuviškas alus

Stilius: Märzen/Oktoberfest
ABV: 5,8 %

Išvaizda: Skaidrus rudai raudonas kūnas su aukšta puria rusva puta.

Aromatas: Cinamonas ir karamelė. Iš pirmo uostelėjimo atrodo, kad pirmojo įdėta saikingiau nei pernai.

Skonis: Gurkšnis tai patvirtina. Nors cinamonas užplūsta iš karto, šiemet jis, berods, sėkmingiau sutramdytas. Tiesa, ne iki galo, nes galiausiai šitas prieskonis viską užgesina, užgožia bet kokius kitus niuansus, todėl lieka tik salsvumas ir cinamoniškas kartumas.

Gomurys: Smarkiai gazuotas vidutiniškai ilgai išliekančio skonio alus.

Bendras įspūdis: Verdiktas – čiut čiut geresnis alus už pernykštį. Tačiau tikrai ne visiems patiks tai, kad cinamonas ateina pirmas ir paskutinis išeina, visai kaip įkyrus svečias, kurį galiausiai pavyksta išprašyti tik prie jo akių pradėjus plauti indus ir kloti lovą…

Paminėjus Glüh Märzen nevalia pamiršti ir jo turtingesnio (t. y. brangesnio) pusbrolio Compass, kuris metus pradirbo Švedijoj ir grįžo į tėvynę prieš Kalėdas pinigais pasitaškyti. Matot, teta, dėde, kaip aš gerai gyvenu? Matot??? Metant į šoną pusiau iškeptas metaforas, tai alus tiesiog 12 mėn. praleido viskio Mackmyra statinėse. Pastarojo kaip tyčia turėjome namie – neblogas reikalas; girdėjom, labai tinka su dubeniu virtų krevečių.

lietuviškas alus

Stilius: Imperinis stautas
ABV: 8,8 %

Išvaizda: Juodas kaip smala su vos įžiūrima rusva puta.

Aromatas: Ganėtinai silpnas. Justi duonos raugas, duonos pluta, yra šiokių tokių džiovintų vaisių užuomazgų ir truputis alkoholio.

Skonis: Skonis, ačiū dievams, daug geresnis nei aromatas. Yra salsvumo, duonos plutos ir akivaizdi buvimo tose viskio statinėse įtaka.

Gomurys: Gazuotas alus kiek per smarkiai, burbuliukai kerpa į liežuvį ir trukdo pajusti visus skonio niuansus. Negana to, vandeningas.

Bendras įspūdis: Kaip jau rašėm vertindami alų Untappd, tai nėra imperinis stautas. Nepaisant nuviliančio aromato, skonyje yra neblogų prošvaisčių. Jei ne vandeningas kūnas ir oho kaina, vertintumėm dar geriau. Be to, reikia pridurti, kad gamintojas visur pabrėžė išpilstęs 9000 butelių (ne apie, ne daugiau nei – lygiai 9000). Bet Kalėdos stebuklų metas, ir tų butelių faktiškai tikrai daugiau. Todėl jei dar neragavot, bet labai norit, o Kalėdų senelis jo nepadėjo po eglute, luktelėkit – gal po pusmečio atpigs.

lietuviškas alus

Šeimos portretas

Metas pakalbėti apie geriausią žiemos pradžios alų – Dundulio Syrne. Alus su žirniais. Alus, subalansuotas šaltajam metų laikui, nors tiktų ir vėsesniam vasaros vakarui.

lietuviškas alus

Stilius: Tradicinis lietuviškas elis (???)
ABV: 6 %

Išvaizda: Tamsaus vario spalvos kūnas su nedidele balta puta.

Aromatas: Švelnus ir salsvas, susipina salyklų ir žirnių natos.

Skonis: Sodrus, salykliškai saldus, pati pabaiga karstelėjusi, o ilgiausiai užsilaiko tas minkštas dunduliškas kakaviškumas. Galbūt dėl jo alus atrodo ypatingai žiemiškas ir primena metų pradžioje mus sužavėjusią Magistrą.

Gomurys: Vidutiniškai gazuotas, vidutiniškai ilgai išliekančio skonio alus. Kūnas gana lengvas, pats alus lipnokas.

Bendras įspūdis: Alus gerai subalansuotas, lengvas, bet tuo pačiu sodrus. Jis maloniai bėga gomuriu. Būtent dėl to Syrne greitai tapo vienu sezono favoritų, kurį ne sykį kartojome. Ir tikriausiai kartosime dar.

© 2017 Bread and Beer. All rights reserved.

Theme by Anders Norén.