Bread and Beer

Fresh bread and pints of beer

lten

Labietis: labai latviška alaus darykla

Šitam įrašui ruošėmės ilgai ir atsakingai, nes norėjom, kad jis būtų įdomus ir naudingas, kuo išsamiau pristatytų latvių alaus daryklą Labietis, kuriančią šiuolaikišką, kosmopolitišką alų su latviška dvasia. Kodėl? Nes darykla puiki. Ir labai latviška, nes joje dera pažanga ir paveldas (mūsų manymu, tą patį būtų galima pasakyti apie daugelį latviškų dalykų). Laimė, turėjom progą paragauti daug jų alaus. Todėl ir įrašas šiek tiek kitoks, veikiau apžvalginis, nes tradiciniu mūsų formatu surašytas jis taptų nuobodus ir pasikartojantis. Taigi skaitykit ir ieškokit mus labiausiai sužavėjusio Labiečio alaus.

Bet prieš ragaujant ir vertinant reikėtų šį tą brūkštelėti apie pačią daryklą. Ji, kaip ir daugelis jaunųjų Baltijos valstybių daryklų, gimė iš alaus virimo namie. Jai vadovauja du buvę namų aludariai, Reinis ir Edgars, hobį pavertę profesija. O toji naminio alaus dvasia iš jų gaminamos produkcijos niekur nedingo ir ačiū jiems už tai. Labiečio vyrai, įkvėpti švarių, derlingų šalies pievų bei miškų, nesidrovi iš gamtos paimti visko, ką ji duoda: uogų, žolių, gėlių, prieskonių. Tokie niuansai padeda sukurti daugiasluoksnį alų, kurio skonio ir aromato natos vis pinasi pinasi, mezgasi mezgasi. O tai, beje, nieko keisto, nes ir Reinis, ir Edgars giriasi esą neblogi virėjai. Pastarajam aludarystė tapo natūralia sukiojimosi prie puodų tąsa, na, o Reiniui tiesiog atsibodo gerti komercinį alų – taip ir pradėjo kelią profesionalumo link. Apskritai Labiečio siekis, anot Reinio, – kurti baltišką alų. Jei jau visi liaupsina belgišką produkciją, kodėl pasaulis negali kalbėti apie baltišką? Minėtos gamtos dovanos natūraliai integruojasi į baltiško alaus paieškas, nes latviai apskritai nuo žolininkystės nenutolę, daug kas tuo domisi, žoliauja. Lietuviams vaistažolių rinkimas taip pat nėra svetimas, bet kartais mums atrodo, kad latviai su savo protėviais ir pagoniškąja istorija išlaikę tvirtesnį ryšį.

Arčiausia ir smagiausia vieta paragauti Labiečio alaus (kol kas) – Ryga. Ten jie turi dvi atstovybes. Mes lankėmės pagrindinėje būstinėje ir rekomenduojame visiems alaus gykams ir frykams ten nuvykti. Stiklinių talpų įvairovė tiks tiems, kas mėgsta išragauti daug skirtingo alaus, bet nenori anksčiau laiko kristi veidu į žemę. Ten taip pat galima įsigyti pilstomo alaus išsinešti ir šnektelėti su draugiškais darbuotojais (beje, spėjam, kad Labietis samdo pagal išvaizdą, nes pora lačplėsių privertė Ignės širdį suvirpėti). Žodžiu, patys ten nuvažiuokit ir viską apžiūrėkit, salė įdomiai bendruomeniškai įrengta, o už stiklinės pertvaros vyksta visas veiksmas, t. y. verdamas alus.

Kadangi jūs (ir mes) apie Labietį žinot jau šiek tiek daugiau, pakalbėkim ir apie jų alų. Kaip jau minėjom, gavom paragauti ne tiek ir mažai jų (net 13!). Kai kurie buvo iš koto verčiantys (gerąja prasme), kiti kuklesni ir paprastesni, bet visi kokybiški. Žinokit, kad visą tą alų išragavom per 3–4 mėnesius, todėl ne, vienu prisėdimu visko neišpliumpėm (mes atsakingi ragautojai, jei ką).

Iš tų paprastesnių galėtume paminėti Ganuzens (Piemenėlis), 4,5 % ABV saison su Citra apyniais. Etiketė žadėjo paprastą, kasdienį alų – tą ir radome taurėje. Subtilus salykliškumas, gaivus kartumas ir auksaspalvis kūnas su tiršta balta puta – daugiau nė nenorėk. Dar vienas mūsų pasaulio nesupurtęs (nors Ignei labai patinka, kai aludariai sumaniai panaudoja uogas) alus buvo Avenu Ragana (Aviečių ragana, 5,9 %). Atrodė alus labai gražiai, skonis ir aromatas labai švarūs ir natūralūs ir, žinoma, avietiški, bet palyginti su kitkuo, ką gali pasiūlyti Labietis, toji raganaitė nublanko.

Reikėtų prisipažinti, kad buvo pora alų, kurie įdomūs ir skanūs, bet mes pražiopsojom jų ragavimo piką ir nusprendėm nevertinti. Matot, Labietis turi daug sezoninio alaus rūšių, kai kurios trumpai tegalioja, o mes, kaip žinia, tokios užmirštuolės, kad juos perlaikėm ir nusprendėm vis dėlto nevertinti…

…ir vis tiek mums liko krūva puikaus alaus, pavyzdžiui, Asara (Ašara), 4,5 % ABV gose. Nežinia, kaip jie tai padarė, bet Edgars (ant visų etikečių nurodytas aludario vardas) sugebėjo sukurti alų, kurio skonis tikrai kaip ašarų (reikia tikėtis, priešų ašarų!). Tai lengvo kūno alus su žemių ir prieskonių (kalendros!) užuominomis kvape ir sūriai rūgščiu skoniu. Gerai subalansuotas ir malonus gerti alus.

Labietis

Ašara stikle.

Dar vienas daugiasluoksnio alaus pavyzdys – Mežs (Miškas; 5,6 % ABV). Šitas tamsesnis, dvelkia salsvomis ir gaiviomis gėlių bei saldainių natomis. Tai tikras miškas butelyje. Paragavus salyklus greitai pakeičia kadagio uogos ir apyniai. Pavadintumėm jį alumi vasarai… arba vasara aluje.

Labietis

Ateikit į mišką, turim alaus.

Labietis siūlo ne vieną žolelėmis ir gėlėmis alsuojantį alų, toks pat yra ir Plava (Pieva, 6,3 % ABV). Šitas vario spalvos alus dvelkia gėlėmis ir žole, aromatas gana šaižus. Tas pat šaižumas kartojasi ir skonyje. Alus labai panašus į griutą, turi rūgštelės ir labai subtiliai išryškėjančių žolelių. Mums pasirodė, kad tai smarkesnis Miško brolis (ar sesė?).

Labietis

O štai ir Pieva, kietesnė Miško sesė.

Prie Miško ir Pievos norėtumėm priplakti ir Papardes Zieds (Paparčio žiedas, 5 % ABV). Latviams, kaip žinia, Vasarvidis arba Lyguo yra didi šventė, ten tradicija ieškoti mitinio paparčio žiedo tokia pat gaji kaip Lietuvoje. Labiečio Paparčio žiedas gausus riešutų ir skrudėsių, su kavos ir kakavos užuominomis aromate. Alus kukliai saldus, bet gana ryškus ir tikrai vertas paragauti. Tai įrodymas, kad vasariškas alus nebūtinai yra tik šviesus, lengvas ir vaisiškas.

Labietis

Štai kur tas Paparčio žiedas!

Kalbant apie ryškų alų, Viršaitis, 6 % ABV IPA, yra būtent toks! Šį alų vertina tik Paulius, nes Ignei tiesiog nepatinka Mosaic apyniai, kurių Viršaityje netrūko. Užtat Paulius liko sužavėtas ananasų ir egzotinių vaisių dvelksmo aromate, kuris skonyje virto subtiliu saldumu ir apvaliu kartumu. Tai gana kreminis alus ir dėl to pavojingai lengvai geriamas. Tuo pačiu tai gana tvirtas, žiemiškas alus.

Labietis

Viršaitis norėtų rimtai pasikalbėti.

Tęsiam su rimtesniu alumi – pakalbėkim apie Pipars (Pipiras, 5,5 % ABV), pagardintą Kajeno pipirais. Šitą ragavom ir pilstomą Rygoje – Pauliui tai buvo meilė iš pirmo gurkšnio. Alaus puta sėsdama palieka dailius nėrinius. Kvape pinasi karamelė ir uogos, bet paragavus saldumą greitai išstumia labai malonus gerklę kutenantis aitrumas. Alaus pipiriškumas išryškėja pamažu ir įsivyrauja ilgam. Rekomenduojam visiems, kam patinka aštriai.

Labietis

Aštrus nors stiklą pjaustyk.

Kalbant apie tas meiles iš pirmo gurkšnio, Ignė susižavėjo Kamins (Židinys, 6,6 % ABV). Bet skubam perspėti: šitas alus įtiks ne visiems. Jis kitoniškas net Labiečio kontekste, o ar patinka suprasite tik surizikavę ir paragavę. Jame nuostabiai panaudotos ramunėlės, kurios tiesiog nepastebimai susilieja su skrudintais salyklais. Rezultatas – salsvas uogomis dvelkiantis alus. Sunku nusakyti tą skonį, bet Ignei buvo vis negana to minkšto, kone kreminio uogiškumo.

Labietis

Židinys stebėtinai malonus.

Nerkim dar gilyn į tamsą su Lielais Kristaps (Legendinis Rygos keltininkas), 7,2 % ABV porteriu. Tamsiai rudas kūnas ir tiršta rusva puta slepia ryškų, apysunkį alų, dvelkiantį duonos pluta ir žolelėmis. Skrudėsių šiame aluje labai daug, bet juos papildo saldumas ir rūgštumas. Visi skoniai darniai susilieja ir ilgai džiugina gomurį.

Labietis

Gilyn į tamsą…

Ir paskutinis, bet tikrai ne pats prasčiausias yra Pelašku Velns (Kraujažolių velnias), 8,8 % ABV imperinis stautas. Labai tamsus, su įspūdinga tiršta puta, paskui save palikusia gražius nėrinius. Aromate skrudėsiams draugiją palaiko pipirai, citrusai ir eukaliptai. Skonis dar sudėtingesnis, todėl gurkšnodami vis kraipėme galvą: kas tai? Stautas? Griutas? Transcendentinis alus? Skonyje daug žolelių. Alus glotnaus kūno, jame tobulai dera skrudėsiai, aitrumas ir gaivios citrusų natos.

Labietis

Tamsus ir tirštas kaip smala.

Nors mums dauguma Labiečio alaus patiko (kai kurios rūšys net labai), žoliškas daugumos charakteris įtinka ne visiems. Tuo įsitikinome per latviško ir estiško alaus degustaciją – tiesiog ne visi ieško aluje to daugiasluoksniškumo. Vis dėlto jei norite komplikuoto alaus su charakteriu, išbandykit ką nors Labiečio, tikrai atsiras, kas patiks. Turi jie ir švaresnio, paprastesnio skonio alaus, todėl jei jums toks geriausias – čiupkit kad ir Ganuzens. Artimiausiu metu paragauti Labiečio Lietuvoje bus lengviau, nes darykla didina apimtis ir ketina iki metų pabaigos pradėti prekiauti ir pas mus. Kaip patys sakė, už priimtiną kainą. Valio!

Na, ir pabaigai norim padėkoti Reiniui iš Labiečio, kuris mums rengiant šią apžvalgą kantriai atsakinėjo į klausimus ir apskritai buvo šaunus susirašinėjimo bičiulis.

© 2017 Bread and Beer. All rights reserved.

Theme by Anders Norén.