Gero alaus parduotuvė ėmė ir prisiminė, kad gali rengti degustacijas, ir pakvietė visus apkarsti su IPA. Tą sarkazmą mes tikriausiai visai nepelnytai įkišome, nes tradicija rengti tokias pažintines degustacijas nutrūko veikiau dėl besidominčių stygiaus nei parduotuvės vadovų abejingumo. Štai mes Klaipėdoje dažniausiai vaidendavomės dviese; Kaune, Vilniuje, kiek žinom, irgi vis ateidavo tie patys žmonės. Neperspektyvu! Tačiau šįkart kažkas pasikeitė – vien uostamiestyje pasiklausyti Giedrės ir pagurkšnoti alaus susirinko bene 17 asmenų! Anšlagas! Galbūt padėjo būtina rezervacija, privertusi žmones rimčiau įsipareigoti. Gal ir laikas pasitaikė tinkamas – laisvadienio išvakarės. Atėjo net tokių, kurie nelabai žinojo, su kuo tas IPA valgomas, bet džiaugėsi smagia pramoga.

IPA degustacija

Iš užuominų supratome, kad degustacijos vis dėlto atsigaus. Trečiadienio vakarą žvelgiant į linksmus susidomėjusius veidus ir mus apėmė euforija – žmonėms įdomu, žmonėms patinka, žmonės nori pažinti alų! Tokios degustacijos padeda sukurti bendrystės jausmą, suartina nepažįstamuosius, šalia susodina namų aludarius. Įkvėpti alaus degustuotojai ima dalytis žiniomis, idėjomis, neilgai trukus pasipila įvairiausi klausimai ir netikėti atsakymai. Mums tai labai patinka. Patinka tas alaus kurstomas socialumas, todėl, nors šuns balsas į dangų neina (o tuo labiau dviejų užmaršių žuvyčių), jei skaitote šias eilutes ir dar niekada nebuvote tokioje GAP degustacijoje, ateikite. Taip, pasitaikys vienas kitas ŠUA produktas, bet visas kitas gėris jį tikrai atvers. O GAPui belieka palinkėti nenulipti nuo šitos bangelės ir įgauti didesnės inercijos. Klaipėdiečiai! Padarykim taip, kad uostamiestis nebūtų vien Ekstra ir Grimbergen miestas; daugiau įvairovės!

O po šitokios prakalbos galima ir apie alų papostringauti. GAP šįkart pasistengė iš peties ir pažėrė tikrai puikių egzempliorių. Buvo net 11 skirtingų alaus rūšių. Mūsų nuomone, tai jau truputį per daug (vieną tikrai buvo galima išmesti, bet ką jau čia…), ypač kai pabaigoje pasipylė sunkioji artilerija ir žmonės, nepratę prie tokio gėrimo tempo/alkoholio kiekio, jau norėjo pasiduoti. Mes nepasidavėm, visus sąžiningai išragavom ir dabar iš eilės trumpai aprašysim.

IPA degustacija

Mikkeller Kihoskh Brett Session IPA Cherry Wine BA (5,0 %) iš karto išmušė degustaciją iš vėžių. Suprantama, degustacijos rengėjai norėjo parodyti kuo platesnį IPA pasirinkimą, bet šitas rūgšties, medžio ir vyšnių kauliukų užtaisas vargu ar tinkamiausia stiliaus iliustracija. Nesupraskite klaidingai – alus puikus! Visko jame yra, daug įvairiausių sluoksnių, kuriuos malonu pamažu gurkšnojant nagrinėti ir analizuoti. Bet mes jį trauktume į kokią maišytų stilių degustaciją, kuri atskleistų, kokių (ne)sąmonių šiais laikais aludariai prigalvoja.

Raduga Metropolis (5,7 %) daug ką prie stalo nuvylė. Mus taip pat. Nors svarainiai aromate daug žadėjo, pats alus buvo kažkoks pridusęs, užsigniaužęs.

Vienintelį lietuvišką IPA pavyzdį tą vakarą pratylėsime, nes jis visų ragautas išragautas, o per degustaciją visiškai nublanko.

Raduga Apartment (6 %) pataisė įspūdį apie kaimynus lenkus (bet tik mums, beje, kiti atsiliepė labai kritiškai). Pušys ir tropiniai vaisiai aromate, kūnas minkštas, subtiliai salykliškas. Kartumas intensyvus ir ilgai išliekantis. Puikiai subalansuotas.

To Øl Garden of Eden (6,4 %) mes statytume į tą pačią lentynėlę kaip pirmąjį degustacijos alų. Tai IPA 2.0 – intensyvus rūgščiai saldus aromatas, nuostabūs egzotiniai vaisiai ir švelnus kartumas. Visko daug, viskas dera, tik gerk ir mėgaukis.

Põhjala Virmalised (6,5 %) bent jau Klaipėdoje tapo vienu vakaro favoritų. Žemiškas eglišakių, pušų, miško aromatas, ryškų kartumą atsveriantis sodrus salyklas. Geras balansas, ilgai išliekantis skonis – stiliaus klasika!

Mikkeller Ginger Brett IPA (6,9 %) – dar vienas kitokios degustacijos reikalaujantis alus. Šiaudų spalva, aromate – rūsys, balnas. Skonis švelnus, imbieras subtilus, o rūgštis puikiai suvaldyta. Balansas vėlgi geras.

Thornbridge Jaipur (5,9 %), toji klasikų klasika, tikra tropinių vaisių bomba tą vakarą… nuvylė. Neįtikėtina, tiesa? Bet po 7 intensyvių ir (kai kurių) labai spalvingų pavyzdžių šita klasika nesužaidė taip gerai, kaip tikėjomės. Ir aromatas ne toks ryškus, ir skonis blankesnis. Et.

To Øl Sur Amarillo (7,5 %) irgi iškrito iš konteksto. Šitas rūgštusis elis priklauso visai kitai lygai, jis nušlavė visą kitą alų tą vakarą (ypač Ignieškos nuomone; ji grasinosi šito alaus lašelinę statytis). Puiki švari rūgštelė, apynių teikiamas gėliškumas ir sausumo pojūtis sukūrė nuostabią harmoniją. Dar, ačiū.

IPA degustacija tikrai negali apsieiti be Mikkeller 1000 IBU (9,6 %). Pavadinimas iš karto pakurstė diskusijas apie gebėjimą jausti kartumą. Pats alus – tikras koncentratas. Sodriai varinis kūnas, purvinas žemiškas kartumas, šiaudiniai apyniai, ryškus salykliškumas. Vieniems jis labai patiko, kitiems pasirodė per intensyvus, bet šito alaus toks ir tikslas – nustebinti.

Baigdami degustaciją panirome į tamsą su Munkebo Gleipner (9,4 %) – vieninteliu juodu IPA tą vakarą. Šitas alus patiko net tiems, kam IPA nepatinka. Aromatas gaivus, su  razinų ir rūgšties užuominomis. Skonis minkštas, meduoliškas, su kavos natomis. IPA mėgėjai pasigedo ryškesnio apynių kartumo, bet tai netrukdė mėgautis tikrai gerai sukaltu alumi.

IPA degustacija

Nors mes tą vakarą patyrėme nemažai reveliacijų, stiliaus naujokus tie keli įmaišyti rūgštukai turėjo sutrikdyti. Galbūt degustaciją reikėjo išgryninti, apsispręsti, ką norima parodyti – apynių įvairovę ar aludarių išmonę. Kad ir kaip bebūtų, mes jau laukiame kitos degustacijos.