Žiūri į tą Vilmanto Marcinkevičiaus sukurtą etiketę ir galvon kažkokios kūniškos, gaivališkos mintys lenda. Bet ne apie erotiką susirinkom pakalbėti (ne visai), o apie naują Dundulio alų Magistra. Erzino jie, šelmiai, mus, vangstėsi, neva, nesakys, kas čia per alus bus, prieblandoj fotografavo… kol išniro į dienos šviesą dubelis, įvilktas į labai dailų stiklo butelaitį ir dar dailesnę etiketę. Stimuliuojančių vaizdų paveikti susimąstėm, koks bus šis alus išrengtas, apnuogintas, į šalto stiklo taurę supiltas.

Stilius: dubelis
ABV: 6 %

Išvaizda: Drumstokas raudonai rudas kūnas su tiršta balta puta.

Aromatas: Intensyvūs džiovintų vaisių, duonos plutos, uogų (aronijų) kvapai su būdingu belgišku aštrumu.

Skonis: Priešingai nei aromatas, skonis kur kas subtilesnis ir švelnesnis. Uogų ir šokolado natos susilieja į vieną švelnią upę, kol galiausiai įsivyrauja skrudėsiai.

Gomurys: Alus gazuotas į didesnę pusę, bet švelnaus, glotnaus kūno.

Bendras įspūdis: Prieštaringas ir apgaulingas alus. Aromatas gana rėksmingas, o štai skonis toks apvalus, kad tik murkt ir dingo gurkšnis. Dar maivosi, bjaurybė, to alkoholio nė kiek nerodo, todėl susidaro įspūdis, kad Magistrą galima kaušais gerti, nors iš tiesų šitam alui reikia dėmesio ir laiko.

Čia dar prie progos pasvarstysim apie patį Dundulį. Retsykiais vis pasigirsta kalbų, kad Dunduliui dar reikia išmokti išlaikyti kokybę, kad neretai pasitaiko (ypač vasarą) parūgusio alaus ir dėl to yra šiuo prekės ženklu nusivylusių alaus mėgėjų. Mes Dunduliu kol kas nenusivylėm, nes pagedusio jų alaus teko ragauti tik kartą Panevėžyje. Visus kitus kartus sėkmingai išsisukom. Tai nežinia, ar čia Vakarų Lietuvoj greitai bačkeles ir bonkeles ištuština, ar tiesiog mums taip pasitaikė. O visa šita tirada yra vien tam, kad pasakytume: mes Dundulio naujienų visada nekantriai laukiam ir jos mus dažniau pradžiugina nei nuvilia.

Pastaba: Alus ragautas (koks sutapimas!) 2016-02-14