Po pavasarinės kelionės į Belgiją mūsų rūsy tebėra daug belgiško alaus. Dalis butelių skirti tik ypatingoms progoms, bet yra keli ir kasdieniam vartojimui. Vienas tokių – Mort Subite Witte Lambic, lambikas, kurį įsigijom tiesiog šiaip sau. Gal patiko etiketė, gal norėjosi geresnės pažinties su darykla, kurios saldus kriekas mums paliko nekokį įspūdį. Šiaip ar taip, alų turėjom, todėl vieną vakarą, užsimanę ko nors neragauto, nutarėm jį atsidaryti. Šalia pakepėm kesadilijų su vištiena, susėdom ir užgniaužę kvapą laukėm, nuvils ar pradžiugins šis alus.

Stilius: lambikas
ABV: 5,5 %

Išvaizda: Skaidrus ryškiai geltonas kūnas su aukšta korėta balta puta. Iš pažiūros nemažai gazuotas.

Aromatas: Saldus ir vaisinis, ryškiausiai žaidžia žemuogių, ananasų ir slyvų natos. Kvepia kaip sidras. Mūsų nosys patenkintos.

Skonis: O va liežuviai nelabai. Taip, alus panašus į lambiką tuo, kad yra sausokas ir maloniai rūgštus. Bet pridėta tiek visokių nenatūralių pagardinimų, kad galiausiai ima rodytis, jog geriame ne alų, o kvepalus. Visko per daug!

Gomurys: Kūnas minkštokas, bet gana vandeningas.

Bendras įspūdis: Alus nykokas ir nuobodokas, iki pilnos lambiko teikiamos laimės jam kažko trūksta. Gal trukdo tie kvapikliai/skanikliai, kurie labiau blaško nei naudos suteikia.